Pušis kalninė (Pinus mugo) ‘Ophir’

Geriausia vieta šiai pušiai – saulėta ir atvira erdvė. Nors ji pakanti įvairioms sąlygoms, šešėlyje spygliai gali prarasti savo intensyvią auksinę spalvą, o laja taps retesnė. Augalas nesibaimina vėjuotų vietų, todėl tinka pajūrio zonoms ar atviroms kalvoms.

Sodinant svarbu paruošti duobę, kuri būtų bent du kartus platesnė už šaknų gumbą. Dirvožemiui ši veislė nėra išranki: puikiai tinka tiek smėlingas, tiek kalkingas gruntas, svarbiausia užtikrinti gerą drenažą, nes stovintis vanduo gali pakenkti šaknims.

Kadangi ‘Ophir’ auga lėtai, auginant ją vazonuose, persodinimas reikalingas tik kas kelerius metus. Svarbu parinkti stabilų konteinerį su geromis drenažo skylėmis. Naudokite spygliuočiams skirtą substratą, sumaišytą su smėliu ar smulkiu žvyru, kad pagerintumėte laidumą orui.

Persodinant stebėkite, kad augalas nebūtų pasodintas giliau nei augo anksčiau. Geriausias laikas šiai procedūrai – ankstyvas pavasaris, prieš prasidedant aktyviai vegetacijai, arba rugpjūčio pabaiga.

Įsitvirtinusi ‘Ophir’ pušis yra labai atspari sausrai, tačiau pirmaisiais metais po pasodinimo reguliarus drėkinimas yra būtinas šaknų sistemos formavimuisi. Laistykite gausiai, bet retai, leisdami viršutiniam dirvos sluoksniui išdžiūti.

Karštomis vasaros dienomis šis augalas toleruoja miesto karštį ir sausą orą, tačiau vakarinis spyglių apipurškimas vandeniu jam suteiks papildomos gaivos. Venkite perlaistymo, nes mirkstanti žemė yra didžiausias šio augalo priešas.

Ši kalninė pušis pasižymi kukliu maisto medžiagų poreikiu. Perteklinis tręšimas gali paskatinti per greitą augimą, dėl ko krūmas praras savo kompaktišką, tankią formą. Rekomenduojama naudoti specializuotas lėto atpalaidavimo trąšas spygliuočiams pavasario pradžioje.

Jauniems augalams galima suteikti šiek tiek daugiau dėmesio, tačiau suaugusioms pušims dažniausiai pakanka natūralių dirvožemio išteklių, ypač jei jos mulčiuojamos organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pušų žieve.

Nors ‘Ophir’ natūraliai suformuoja gražų, tankų siluetą ir genėti jos nebūtina, formavimas padeda pasiekti dar dekoratyvesnį vaizdą. Pagrindinis būdas – „žvakių“ (naujų pavasarinių ūglių) trumpinimas gegužės ar birželio mėnesį.

Nulaužus ar nukirpus pusę naujo ūglio ilgio, augalas pradės leisti daugiau šoninių pumpurų, todėl kitais metais bus dar tankesnis. Svarbu neliesti senų šakų be spyglių, nes pušys iš senos medienos naujų ūglių neleidžia.

Mėgėjams padauginti šią pušį sėklomis nėra tikslinga, nes veislės savybės (ypač spalva) neišlieka. Profesionaliuose medelynuose ‘Ophir’ dauginama skiepijimo būdu į pagrindinį kalninės arba paprastosios pušies poskiepį.

Skiepijimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių žinių ir įrangos, todėl norint įsigyti šį augalą, geriausia kreiptis į patikimus sodininkystės centrus. Skiepyti augalai pasižymi geresniu atsparumu ir prognozuojamu augimo tempu.