SpygliuočiaiPušys (Pinus)

Pušis kalninė (Pinus mugo) “Pumilio” C3

Pinus mugo var. pumilio

Tai itin dekoratyvus ir ištvermingas žemaūgis spygliuotis, pasižymintis plačia, pagalvės formos laja. Lėtai auganti kalninė pušis „Pumilio“ idealiai tinka alpinariumams, šlaitams ar kompozicijoms su akmenimis, džiugindama sodriai žaliais spygliais ištisus metus.

01Pažintis

Apie šį augalą

Trumpa kilmė, charakteris ir tinkamiausia vieta.

Kalninė pušis „Pumilio“ (lot. Pinus mugo var. pumilio) – tai natūrali kalninės pušies atmaina, kilusi iš atšiaurių Centrinės ir Pietų Europos kalnynų, tokių kaip Alpės ar Karpatai. Šis spygliuotis pasižymi lėtu augimu ir tankia, krūmiška forma, kuri bėgant laikui labiau plečiasi į plotį (iki 3 metrų), nei kyla į aukštį (iki 1,5 metro).\n\nLotyniškas pavadinimas „pumilio“ lietuviškai reiškia „nykštuką“, kas puikiai atspindi kompaktišką augalo prigimtį. Gamtoje jos veši aukštai virš miškų ribos, todėl evoliuciškai išugdė ypatingą atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms: vėjui, šalčiui ir net skurdžiam dirvožemiui.

02Pradžia

Kaip pasodinti

Tinkamas laikas, gylis, atstumai ir persodinimas.

Sodinimas / sėja

Sėkmingam augimui šiai pušiai būtina pilna saulė – pavėsyje augantis krūmas gali prarasti savo tankumą, šakos ištįsta, o spalva nublanksta. Sodinant iš vazono (pavyzdžiui, populiarios C3 talpos), rekomenduojama paruošti duobę, kuri būtų bent du kartus platesnė už šaknų gniūžtę.\n\nAugalas visiškai nereiklus dirvožemio tipui: jis puikiai prigyja tiek smėlingose, tiek rūgščiose ar kalkingose dirvose. Svarbiausia taisyklė – užtikrinti gerą drenažą, nes stovintis vanduo yra viena iš nedaugelio šio augalo silpnybių.

Persodinimas

Jei pušį auginate dekoratyviniame konteineryje ar vazone, ją persodinti reikėtų kas kelerius metus, kai šaknys užpildo visą turimą tūrį. Geriausias laikas šiai procedūrai yra ankstyvas pavasaris prieš prasidedant vegetacijai.\n\nPersodinant svarbu parinkti spygliuočiams tinkamą, laidų substratą ir nepasodinti augalo giliau nei jis augo anksčiau. Jei augalą iš vazono perkeliate į nuolatinę vietą sode, tai daryti galima viso sezono metu, tačiau palankiausia – pavasarį arba rudens pradžioje.

03Kasdienybė

Keturios kertinės kortelės

Laistymas, tręšimas, genėjimas, dauginimas — viskas ramiai.

Laistymas

Nors suaugusios pušys yra labai atsparios sausrai, jauniems sodinukams pirmieji metai yra kritiniai. Juos reikia laistyti reguliariai, ypač karštomis vasaros dienomis, kol susiformuoja gili šaknų sistema.\n\nVėliau papildomas laistymas reikalingas tik užsitęsus ekstremalioms sausroms. Visada stebėkite, kad vanduo neužsilaikytų ties šaknimis, nes drėgmės perteklius šiai rūšiai yra pavojingesnis už jos trūkumą.

Tręšimas

Kalninės pušys pasižymi minimaliu poreikiu trąšoms. Jaunus augalus pavasarį galima paskatinti specialiomis kompleksinėmis trąšomis spygliuočiams, tačiau suaugusiems krūmams, augantiems atvirame grunte, papildomas maitinimas dažniausiai nėra būtinas.\n\nVenkite azoto pertekliaus, nes jis gali paskatinti per daug spartų ūglių augimą, dėl ko nukentės natūralus krūmo tankis ir kompaktiška forma.

Genėjimas

Norint išlaikyti itin tankią ir gražią formą, pavasarį rekomenduojama atlikti specifinį genėjimą. Gegužės arba birželio mėnesį, kai išauga nauji ūgliai (vadinamosios „žvakės“), juos reikėtų patrumpinti maždaug per pusę ar du trečdalius.\n\nŠis procesas skatina šoninių pumpurų sprogimą, todėl kitą sezoną krūmas bus dar tankesnis. „Žvakes“ geriausia tiesiog išlaužti rankomis arba nupjauti aštriu sekatoriumi, kol jos dar nesumedėjo.

Dauginimas

Ši pušis gali būti dauginama sėklomis arba skiepijant. Dauginimas sėklomis yra ilgas procesas, be to, sėjinukai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo savo augimo tempu ar forma.\n\nSkiepijimas leidžia tiksliai išlaikyti „Pumilio“ veislės savybes, tačiau tai reikalauja specifinių sodininkystės žinių ir įgūdžių, todėl dažniausiai šį darbą atlieka profesionalūs medelynai.

04Atsargumas

Ligos ir kenkėjai

Į ką atkreipti dėmesį pirmiausia.

Dažniausi pavojai

Nors kalninė pušis yra vienas sveikų spygliuočių, ją kartais gali pulti spyglių skydamariai, amarai arba pušiniai pjūkleliai. Drėgnomis vasaromis gali pasireikšti grybinės ligos, pavyzdžiui, spyglakritis, dėl kurio ruduoja ir krenta spygliai.\n\nGeriausia profilaktika yra tinkama sodinimo vieta (saulėta ir vėdinama) bei reguliari apžiūra, kad kenkėjus ar ligų požymius pastebėtumėte laiku.

05Sezonas

Paruošimas šaltajam metui

Ką padaryti rudenį, kad pavasarį augalas grįžtų stiprus.

„Pumilio“ atmaina pasižymi išskirtiniu atsparumu šalčiui (priklauso 2–8 atsparumo zonoms), todėl Lietuvos žiemas ištveria be jokių papildomų dangų. Ji nebijo net ir stipraus šiaurinio vėjo ar didelių šalčių.\n\nŠiek tiek dėmesio gali prireikti tik po itin gausaus snygio – sunkus, drėgnas sniegas gali išlankstyti ar išlaužti šakas, todėl jį rekomenduojama atsargiai nupurtyti. Jaunus, neseniai pasodintus augalus pirmaisiais metais galima lengvai apmulčiuoti.

06Papildoma

Kur įsigyti ir kiti patarimai

Smulkmenos, kurios kartais nulemia rezultatą.