Abisininė kalija

Geriausias laikas abisininių kalijų sodinimui yra pavasaris – nuo kovo iki gegužės mėnesio. Jei planuojate jas auginti lauke, sulaukite, kol praeis šalnų pavojus. Šakniastiebius sodinkite į derlingą, sunkesnę, drėgmę gerai sulaikančią dirvą. Idealu, jei substrato pH yra šiek tiek rūgštus (apie 5.6–6.5).

Šios gėlės dievina drėgmę, todėl joms puikiai tinka vietos šalia tvenkinių ar kitų vandens telkinių. Jos gali augti net ir labai seklioje pakrantės zonoje. Svarbu parinkti saulėtą arba lengvai šešėliuotą vietą, kur augalas gautų pakankamai šviesos savo įspūdingiems žiedams brandinti.

Auginant vazonuose, kalijas rekomenduojama persodinti kas 1–2 metus, geriausia ankstyvą pavasarį (kovą ar balandį). Tai padeda atnaujinti maisto medžiagų atsargas substrate ir suteikia vietos sparčiai augančiam šakniastiebiui.

Persodinimo metu parinkite kiek didesnį vazoną ir naudokite šviežią, itin derlingą žemės mišinį. Tai taip pat puiki proga apžiūrėti šakniastiebio būklę ir, jei reikia, atskirti naujus ūglius tolimesniam dauginimui.

Vanduo yra gyvybiškai svarbus sėkmingam abisininės kalijos auginimui. Aktyvaus augimo metu substratas turi būti nuolat drėgnas, o ne tik drėgnokas. Augalas puikiai toleruoja net ir „šlapias kojas“, todėl vazoną drąsiai galite laikyti padėkle su vandeniu.

Jei auginate lauke prie tvenkinio, galite jas sodinti tiesiog į pakrantės dumblą. Visgi, žiemą, kai temperatūra nukrenta, laistymą būtina suretinti, kad apsaugotumėte šaknis nuo puvinio, kurį sukelia šaltos ir per daug drėgnos žemės derinys.

Intensyvaus augimo ir žydėjimo periodu, nuo balandžio iki rugpjūčio pabaigos, kalijoms reikia daug energijos. Rekomenduojama jas tręšti kas dvi savaites naudojant skystas trąšas, skirtas žydintiems augalams. Tai skatins ne tik gausų žydėjimą, bet ir tvirtų, sodriai žalių lapų augimą.

Atėjus rudeniui ir augalui ruošiantis ramybės būsenai, tręšimą palaipsniui mažinkite, o žiemą – visiškai nutraukite. Perteklinis tręšimas azotu ramybės metu gali paskatinti nepageidaujamą lapijos augimą vietoj poilsio.

Specifinis genėjimas šioms gėlėms nėra reikalingas. Pagrindinė užduotis – estetinė priežiūra ir higiena. Reguliariai pašalinkite nužydėjusius žiedynus kartu su jų koteliais, kad augalas nešvaistytų energijos sėklų brandinimui, o sutelktų ją naujiems žiedams.

Taip pat verta nupjauti pageltusius ar pažeistus lapus prie pat pagrindo. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir užtikrina geresnę oro cirkuliaciją kero viduje, taip sumažinant ligų riziką.

Paprasčiausias ir efektyviausias būdas padauginti šį augalą – šakniastiebių dalijimas. Tai geriausia atlikti pavasarinio persodinimo metu. Atsargiai atskirkite jaunus šoninius šakniastiebius nuo motininio augalo, užtikrindami, kad kiekviena dalis turėtų bent vieną augimo pumpurą.

Nors galima dauginti ir sėklomis, šis procesas yra gerokai ilgesnis ir reikalauja daugiau kantrybės – pirmųjų žiedų gali tekti laukti kelerius metus. Dalijimas šakniastiebiais leidžia išlaikyti visas veislės savybes ir džiaugtis žiedais kur kas greičiau.