Abrikosas 'Early Orange'

Abrikosams parinkite pačią saulėčiausią ir šilčiausią sodo vietą, geriausia – apsaugotą nuo šiaurinių bei rytinių vėjų. Tinkamiausias laikas sodinimui yra pavasaris (balandžio ar gegužės mėnesį), kai dirva jau įšilusi, o stiprių šalnų pavojus praėjęs.

Idealu, jei dirvožemis yra derlingas, purus ir pralaidus vandeniui, pavyzdžiui, priemolis ar priesmėlis, kurio pH svyruoja tarp 6,5 ir 7,5. Prieš sodindami įsitikinkite, kad vieta nėra užmirkstanti, nes stovintis vanduo gali pražudyti jautrią šaknų sistemą.

Jei auginate jaunus medelius vazonuose, geriausia juos perkelti į nuolatinę vietą sode anksti pavasarį arba vėlyvą rudenį (spalį). Persodinant svarbu išlaikyti sveiką šaknų gniužulą ir užtikrinti, kad skiepijimo vieta liktų virš žemės paviršiaus.

Vyresni, jau įsišakniję medžiai persodinimo nemėgsta, todėl nuolatinę augimo vietą planuokite atsakingai, numatydami 3–4 metrų plotį medžio lajai plėstis.

Reguliarus laistymas yra kritiškai svarbus, ypač jaunų augalų įsišaknijimo laikotarpiu ir intensyvaus vaisių augimo metu. Nors suaugę abrikosai gali ištverti trumpas sausras, tolygus drėgmės palaikymas užtikrina, kad vaisiai bus sultingi ir nesutrūkinės.

Stenkitės laistyti tiesiai į dirvą aplink kamieną, vengdami sušlapinti lapiją, nes tai gali paskatinti grybelinių ligų vystymąsi.

Aktyvusis tręšimas pradedamas balandį ir tęsiasi iki birželio vidurio. Pavasarį rekomenduojama naudoti kompleksines trąšas, skirtas vaismedžiams, kuriose gausu azoto augimo skatinimui.

Vėliau, formuojantis vaisiams, augalui naudingas kalis ir fosforas, kurie užtikrina vaisių kokybę bei medienos subrendimą prieš žiemą. Venkite tręšti azotu po liepos vidurio, kad medis spėtų pasiruošti ramybės periodui.

Genėjimas yra būtinas norint išlaikyti sveiką medį ir gausų derlių. Geriausia tai daryti anksti pavasarį (kovą–balandį), kol dar nepradėjo sprogti pumpurai, arba iškart nuėmus derlių rugpjūčio mėnesį.

Formuokite „atviro centro“ vainiką – tai leis saulės spinduliams pasiekti vidines šakas ir pagerins oro cirkuliaciją. Reguliarus genėjimas taip pat padeda kontroliuoti medžio aukštį ir skatina naujų vaisinių šakelių augimą.

Ši veislė dauginama skiepijimo būdu, siekiant išlaikyti visas unikalias motininio augalo savybes. Dažniausiai naudojami kaukazinės slyvos arba abrikoso sėjinuko poskiepiai, kurie užtikrina geresnį medžio prisitaikymą prie vietos dirvožemio.