Abrikosas 'Harcot'

Abrikosus geriausia sodinti pavasarį, balandžio arba gegužės mėnesiais, kol dar neprasidėjo aktyvi vegetacija. Vietą parinkite itin atsakingai – ji turi būti saulėta ir gerai apsaugota nuo stiprių šiaurinių vėjų. Tinkamiausias yra lengvas arba vidutinio sunkumo, gerai drenuojamas priemolis, kurio rūgštingumas svyruoja tarp 6.0 ir 7.5 pH.

Sodinimo metu duobė turi būti pakankamai erdvi šaknims, o skiepo vieta privalo likti 5–7 cm virš žemės paviršiaus. Tai padės išvengti kamieno problemų ir užtikrins sveiką medelio įsitvirtinimą naujoje vietoje.

Persodinimas rekomenduojamas tik jauniems medeliams. Tinkamiausias laikas šiai procedūrai yra ankstyvas pavasaris, prieš pradedant sprogti pumpurams, arba vėlyvas ruduo, pavyzdžiui, spalis, kai augalas jau ruošiasi poilsiui.

Svarbu išsaugoti kuo didesnę šaknų gniūžtę ir užtikrinti, kad naujoje vietoje dirvožemio sąlygos būtų optimalios. Suaugę abrikosai persodinimo nemėgsta, todėl nuolatinę vietą sode jiems patariama parinkti apgalvotai ir ilgam.

Reguliarus laistymas yra kritiškai svarbus jauniems medeliams pirmaisiais metais po pasodinimo. Suaugę medžiai yra kiek atsparesni sausrai, tačiau norint gauti sultingą derlių, papildomas drėkinimas būtinas intensyvaus vaisių augimo metu.

Sausros periodais laistyti reikėtų rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų giliuosius šaknų sluoksnius. Venkite laistyti patį augalą (lapus ir vaisius), vandenį pilkite tiesiai ant dirvos, kad sumažintumėte grybelinių ligų plitimo riziką.

„Harcot“ tręšimas pradedamas anksti pavasarį, skatinant vegetaciją ir žydėjimą. Balandžio ir gegužės mėnesiais rekomenduojama naudoti kompleksines mineralines trąšas, skirtas vaismedžiams, kuriose gausu azoto, fosforo ir kalio.

Birželio mėnesį galima papildomai patręšti, padedant medžiui auginti vaisius ir formuoti kitų metų žiedpumpurius. Venkite vėlyvo tręšimo azotu vasaros pabaigoje, kad jauni ūgliai spėtų sumedėti iki pirmųjų šalčių.

Genėjimas yra būtinas norint suformuoti sveiką ir derlingą vaismedį. Pagrindinis formavimas atliekamas pavasarį (kovą ar balandį), siekiant sukurti atviro centro (vazos formos) vainiką. Tokia struktūra užtikrina, kad saulės spinduliai pasiektų visus vaisius, o oras laisvai cirkuliuotų.

Vasarą, po derliaus nuėmimo rugpjūčio mėnesį, galima atlikti sanitarinį genėjimą – pašalinti ligotas ar nulūžusias šakas. Taip pat rekomenduojama retinti vaisių užuomazgas, jei jų užsimezga per daug: tai apsaugo šakas nuo lūžimo ir pagerina likusių abrikosų kokybę.

„Harcot“ abrikosai dauginami skiepijimo būdu. Dažniausiai jie skiepijami į kaukazinės slyvos ar kitus patikrintus poskiepius, kurie suteikia vaismedžiui didesnį atsparumą nepalankioms dirvos sąlygoms ir ligoms.

Sėjinukai, išauginti iš kauliukų, paprastai neperima visų gerųjų motininio augalo savybių, todėl skiepijimas išlieka pagrindiniu būdu, užtikrinančiu kokybišką derlių ir prognozuojamą medžio augimą.