Abrikosas 'Hargrand'

Idealiausia vieta 'Hargrand' abrikosui – saulėtas, nuo vėjų apsaugotas sklypo kampas, geriausia pietinė pusė. Augalui reikalinga gilaus drenažo, derlinga žemė, pavyzdžiui, lengvas priemolis ar priesmėlis, kurio pH svyruoja tarp 6.0 ir 7.0.

Sodinimo darbus geriausia planuoti pavasarį (balandį ar gegužę), kai praeina didieji šalčiai. Duobė turi būti pakankamai erdvi šaknims, o skiepijimo vieta būtinai turi likti 5–7 cm virš žemės paviršiaus, kad skiepas neįsišaknytų pats.

Abrikosai nėra tie augalai, kurie mėgtų dažną kilnojimą. Persodinti rekomenduojama tik jaunus medelius (iki 3–4 metų amžiaus) ir tik ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjusi vegetacija. Vėliau medis suformuoja gilią šaknų sistemą, todėl jo perkėlimas tampa rizikingas.

Jei abrikosą auginate dideliame vazone, jį reikėtų persodinti kas dvejus metus į vis didesnį indą, naudojant kokybišką vaismedžių substratą ir užtikrinant gerą drenažą dugne.

Jauniems medeliams drėgmė yra kritiškai svarbi pirmus kelerius metus po pasodinimo. Laistyti reikia reguliariai, ypač sausringais laikotarpiais, kad šaknų sistema tinkamai įsitvirtintų. Suaugę medžiai yra atsparesni sausrai, tačiau norint kokybiško, sultingo derliaus, papildomas laistymas vaisių augimo metu yra būtinas.

Intensyvus augimas ir gausus derlius reikalauja papildomų maisto medžiagų. Tręšimas pradedamas anksti pavasarį, kai pradeda brinkti pumpurai. Tam puikiai tinka kompleksinės mineralinės trąšos, turinčios azoto, fosforo ir kalio.

Papildomai galima tręšti gegužę ir birželį, skatinant vaisių vystymąsi. Po birželio vidurio azoto turinčių trąšų reikėtų vengti, kad ūgliai spėtų sumedėti iki žiemos šalčių ir augalas sėkmingai peržiemotų.

Šiai veislei rekomenduojama formuoti „atviro centro“ arba vazos formos vainiką, kad vidinės šakos gautų pakankamai saulės šviesos. Pagrindinis genėjimas atliekamas anksti pavasarį arba iškart po derliaus nuėmimo rugpjūtį, pašalinant aplūžusias ar ligotas šakas.

Labai svarbu atlikti ir vaisių užuomazgų retinimą. Kadangi 'Hargrand' linkęs per gausiai derėti, per didelis vaisių kiekis gali ne tik sumažinti jų kokybę, bet ir nulaužti šakas. Retinama paliekant po vieną vaisių kas 10–15 cm.

Dažniausiai šie abrikosai dauginami skiepijant arba akiuojant į atsparius poskiepius, tokius kaip 'St. Julien A', 'Wavit' ar paprastojo abrikoso sėjinukus. Tai užtikrina, kad naujas augalas išlaikys visas motininės veislės savybes – didelius vaisius ir atsparumą nepalankioms sąlygoms.