Abrikosas 'Jūris'
Vaismedžiai ir uoginiaiSlyvos, abrikosai, persikas (Prunus)

Abrikosas 'Jūris'

Prunus armeniaca 'Jūris'

Lietuviška abrikosų veislė 'Jūris' vertinama dėl puikaus prisitaikymo prie mūsų klimato. Tai vidutinio augumo, itin derlingas ir šalčiui atsparus vaismedis, rugpjūčio pradžioje džiuginantis sultingais, saldžiarūgščiais vaisiais su lengvai atsiskiriančiu kauliuku.

01Pažintis

Apie šį augalą

Trumpa kilmė, charakteris ir tinkamiausia vieta.

Ši viena populiariausių lietuviškų abrikosų veislių buvo sukurta Vytėnuose, selekcininko Jono Šleivio, ir pavadinta jo sūnaus vardu. 'Jūris' išsiskiria ne tik ištvermingumu, bet ir dekoratyvumu – pavasarį medelis pasidabina gausiais baltais žiedais, o vėliau subrandina prekybinę išvaizdą turinčius vaisius.

Medis užauga iki 3–5 metrų aukščio, suformuodamas 3–4 metrų pločio vainiką. Tai savidulkė veislė, todėl derlių užtikrins net ir augdamas vienas, nors kaimynystėje esantys kiti abrikosai gali dar labiau padidinti produktyvumą. Vaisiai yra vidutinio dydžio, tvirti, transportabilūs, pasižymi puikiomis skoninėmis savybėmis.

02Pradžia

Kaip pasodinti

Tinkamas laikas, gylis, atstumai ir persodinimas.

Sodinimas / sėja

Idealus laikas sodinti 'Jūris' abrikosus yra pavasaris (balandis–gegužė) arba ankstyvas ruduo (rugsėjis–spalis). Renkantis vietą sode, pirmenybę teikite saulėtai, nuo atšiaurių šiaurės vėjų apsaugotiems sklypo kampams, geriausia – pietinei arba pietvakarinėms pusėms.

Dirvožemis turėtų būti purus, derlingas ir laidus vandeniui – geriausiai tinka neutralus ar silpnai kalkingas priemolis (pH 6.5–7.5). Sodinant labai svarbu užtikrinti, kad skiepo vieta liktų virš žemės paviršiaus, taip išvengiant galimo kamieno puvimo ar nepageidaujamo poskiepio atžalų augimo.

Persodinimas

Persodinimą geriausiai toleruoja jauni medeliai, kol jų šaknų sistema dar nėra stipriai išsiplėtusi. Šį darbą rekomenduojama atlikti ramybės periodu: anksti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai, arba vėlai rudenį, nukritus lapams.

Svarbu iškasti kuo didesnį šaknų gumbą ir naujoje vietoje pasodinti tokiame pačiame gylyje, kokiame medis augo anksčiau. Po persodinimo būtina gausiai palaistyti ir mulčiuoti pomedį, kad šaknys greičiau prigytų.

03Kasdienybė

Keturios kertinės kortelės

Laistymas, tręšimas, genėjimas, dauginimas — viskas ramiai.

Laistymas

Abrikosams reikalingas reguliarus, bet subalansuotas drėkinimas. Ypač svarbu stebėti drėgmę pavasarį žydėjimo metu ir vasarą, kai formuojasi bei noksta vaisiai. Vandens trūkumas gali lemti vaisių kritimą ar prastesnę jų kokybę.

Laistyti geriausia rečiau, bet gausiai, kad drėgmė pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Venkite vandens pylimo tiesiai ant kamieno – geriau drėkinkite plotą aplink visą lają (pomedį), kur išsidėsčiusios siurbiamosios šaknys.

Tręšimas

Norint sulaukti gausaus derliaus, abrikosus rekomenduojama tręšti anksti pavasarį, balandžio ar gegužės mėnesiais. Šiuo laikotarpiu naudojamos kompleksinės mineralinės trąšos su azotu, kuris skatina vegetatyvinį augimą ir žiedinių pumpurų vystymąsi.

Papildomai po derliaus nuėmimo galima naudoti kalio ir fosforo trąšas, kurios padeda medeliui geriau pasiruošti žiemojimui ir sustiprina medieną. Organinės trąšos, pavyzdžiui, perpuvęs mėšlas ar kompostas, taip pat teigiamai veikia dirvožemio struktūrą.

Genėjimas

Reguliarus genėjimas yra būtinas norint palaikyti medžio sveikatą ir derlingumą. Pagrindinis formavimas atliekamas pavasarį (kovą–balandį), kol dar nepradėjo brinkti pumpurai. Svarbu suformuoti retą, saulės spinduliams pralaidų vainiką, pašalinant į vidų augančias ar besitrinančias šakas.

Rugpjūtį, po derliaus nuėmimo, atliekamas sanitarinis genėjimas: išpjaunamos nulūžusios, ligotos ar nudžiūvusios šakos. Tinkamas vėdinimas vainiko viduje yra geriausia profilaktika nuo grybelinių ligų plitimo.

Dauginimas

Šios veislės abrikosai dauginami skiepijant į poskiepius. Dažniausiai naudojama kaukazinė slyva, kuri suteikia medžiui tvirtumą ir geresnį prisitaikymą prie sunkesnių dirvų, tačiau gali būti naudojami ir kiti suderinami kaulavaisių poskiepiai.

Skiepijimas leidžia išlaikyti visas unikalias 'Jūris' veislės savybes: vaisių skonį, dydį ir medžio atsparumą. Tai profesionalių medelynų darbas, todėl sodininkams rekomenduojama įsigyti jau paruoštus sodinukus.

04Atsargumas

Ligos ir kenkėjai

Į ką atkreipti dėmesį pirmiausia.

Dažniausi pavojai

Veislė pasižymi geru atsparumu, tačiau gali nukentėti nuo moniliozės (vaismedžių degligės), kuri pasireiškia džiūstančiomis šakelėmis žydėjimo metu. Taip pat verta stebėti, ar neatsiranda šratligės požymių, amarų ar vaisėdžių pažeidimų.

Profilaktikai rekomenduojama naudoti vario preparatus anksti pavasarį ir vėlai rudenį. Svarbu surinkti ir sunaikinti nukritusius ligotus lapus bei vaisius, nes juose žiemoja ligų sukėlėjai ir kenkėjai.

05Sezonas

Paruošimas šaltajam metui

Ką padaryti rudenį, kad pavasarį augalas grįžtų stiprus.

Nors 'Jūris' yra viena atspariausių šalčiui veislių (4-8 zona), jauniems medeliams pirmaisiais metais reikia papildomos priežiūros. Rudenį (spalį–lapkritį) rekomenduojama kamienus aprišti eglišakėmis ar specialiomis apsaugomis, kad jų neapgraužtų kiškiai ar kiti graužikai.

Kamienų baltinimas vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį padeda apsaugoti žievę nuo staigių temperatūros svyravimų sukeliamų plyšių. Ši procedūra atspindi saulės spindulius ir neleidžia audiniams per anksti prabusti.

06Papildoma

Kur įsigyti ir kiti patarimai

Smulkmenos, kurios kartais nulemia rezultatą.