Abrikosas 'Kaunas'

Sodinimo darbus geriausia planuoti pavasarį (balandį ar gegužę) arba rudenį (rugsėjį–spalį). Abrikosui parinkite saulėtą, atvirą, tačiau nuo stiprių šiaurinių vėjų apsaugotą sklypo vietą. Tai padės apsaugoti pavasarį anksti sprogstančius žiedus nuo šalnų.

Dirva turėtų būti derlinga, humusinga, gilaus sluoksnio ir laidi drėgmei, geriausiai tinka vidutinio drėgnumo priemolis, kurio pH svyruoja tarp 6,5 ir 7,5. Sodinant itin svarbu užtikrinti, kad skiepo vieta liktų virš žemės paviršiaus – tai apsaugos medelį nuo puvimo ir ligų.

Jauni abrikosų medeliai į naują vietą gali būti perkeliami ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjo vegetacija, arba vėlyvą rudenį, kai nukrenta lapai. Persodinimo metu būtina maksimaliai išsaugoti šaknų sistemą.

Po persodinimo medelį rekomenduojama gausiai palaistyti ir, jei reikia, pritvirtinti prie atramos, kad vėjas neišjudintų dar neįsitvirtinusių šaknų. Vyresnių, jau derančių medžių persodinti nepatartina, nes jie sunkiai prigyja.

Reguliarus laistymas yra itin svarbus jauniems, dar neįsitvirtinusiems medeliams bei suaugusiems augalams vaisių mezgimo ir augimo metu. Trūkstant drėgmės, abrikosas gali numesti užuomazgas, o derlius bus smulkesnis.

Visgi reikia vengti stovinčio vandens, nes abrikosai nemėgsta užmirkusių vietų. Per sausras rekomenduojama laistyti rečiau, bet gausiai, kad drėgmė pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius, kuriuose yra pagrindinė šaknų masė.

Norint užtikrinti sveiką augimą ir gausų žydėjimą, pavasario pradžioje abrikosus rekomenduojama tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, turinčiomis azoto. Tai suteiks augalui energijos po žiemos ramybės periodo.

Vėliau, gegužės mėnesį ar vasaros pradžioje, galima papildomai patręšti kalio ir fosforo turinčiais mišiniais. Tai ne tik pagerins vaisių kokybę bei skonį, bet ir padės geriau subrandinti ūglius prieš artėjančią žiemą.

Genėjimas yra būtina priežiūros dalis, formuojant ne per tankų, šviesai laidų vainiką. Darbus galima atlikti anksti pavasarį (kovą–balandį), tačiau abrikosams labai tinka ir vasaros genėjimas rugpjūtį, iškart po derliaus nuėmimo.

Vasarą genint žaizdos gyja greičiau, todėl sumažėja infekcijų rizika. Svarbu pašalinti į lajos vidų augančias, ligotas ar besitrinančias šakas. Tinkamai suformuotas vainikas užtikrina, kad visi vaisiai gaus pakankamai saulės šviesos ir bus kokybiškesni.

Ši veislė dažniausiai dauginama skiepijimo būdu. Lietuvoje kaip poskiepis dažniausiai naudojama kaukazinė slyva (Prunus cerasifera), kuri pasižymi geresniu atsparumu drėgmės svyravimams ir užtikrina gerą suderinamumą su abrikosu.