Abrikosas 'Raudonskruostis' (Krasnoščiokij)

Sodinimui tinkamiausias laikas yra pavasaris, nuo balandžio iki gegužės vidurio, kai žemė pakankamai įšyla. 'Raudonskruostis' yra šilumamėgis augalas, todėl jam būtina parinkti pačią saulėčiausią, nuo šiaurinių vėjų apsaugotą sodo vietą, pavyzdžiui, pietinę pastato pusę.

Svarbu pasirūpinti tinkamu dirvožemiu – geriausiai tinka derlingas, purus ir laidus priemolis, kurio rūgštingumas yra pH 6,0–7,0 ribose. Sodinant būtina užtikrinti gerą drenažą, kad prie šaknų nesikauptų stovintis vanduo, kuris šiai veislei gali būti pražūtingas.

Kaip ir daugelis vaismedžių, suaugęs abrikosas persodinimų nemėgsta, todėl nuolatinę vietą sode jam parinkite atsakingai. Persodinti galima tik jaunus medelius anksti pavasarį, dar prieš prasidedant aktyviai vegetacijai ir neišbrinkus pumpurams.

Atliekant šią procedūrą, stenkitės išsaugoti kuo didesnį šaknų gumbą su žemėmis. Po persodinimo augalą būtina gausiai laistyti ir, jei reikia, apgenėti lają, kad subalansuotumėte santykį tarp pažeistų šaknų ir antžeminės dalies.

Abrikosams reikia reguliaraus drėkinimo, ypač pirmaisiais augimo metais ir sausringomis vasaromis. Vanduo itin svarbus vaisių užuomazgų formavimosi metu bei likus kelioms savaitėms iki derliaus sunokimo.

Svarbu laistyti rečiau, bet gausiai, kad drėgmė pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Venkite laistyti per lapus, ypač vakarais, kad nesudarytumėte sąlygų grybelinėms ligoms plisti.

Kad medis gausiai derėtų, jį rekomenduojama tręšti kelis kartus per sezoną. Anksti pavasarį (balandį) naudojamos azoto turinčios trąšos, kurios skatina vegetaciją ir naujų ūglių augimą.

Gegužės ir birželio mėnesiais, formuojantis vaisiams, augalui reikia kompleksinių trąšų su kalio ir fosforo elementais. Tai padeda užtikrinti vaisių kokybę, jų saldumą bei stiprina bendrą medžio imunitetą prieš ligas.

Šiai veislei genėjimas yra būtinas, norint išvengti vainiko sutankėjimo ir ligų plitimo. Rekomenduojama formuoti retą, atviro centro (taurės formos) vainiką, kad saulės šviesa pasiektų net ir vidines šakas.

Pagrindinis genėjimas atliekamas anksti pavasarį (kovą ar balandį), pašalinant į vidų augančias ar konkuruojančias šakas. Rugpjūčio mėnesį, po derliaus nuėmimo, galima atlikti sanitarinį genėjimą: išpjauti sausas, pažeistas ar ligotas šakeles.

Ši veislė dauginama skiepijimu. Dažniausiai kaip poskiepiai naudojami abrikosų sėjinukai arba kaukazinė slyva, kuri suteikia medžiui geresnį prisitaikymą prie įvairesnių dirvožemių ir didesnį atsparumą nepalankioms sąlygoms.

Dauginimas kauliukais nerekomenduojamas, nes išaugę sėjinukai dažniausiai neišlaiko unikalių 'Raudonskruosčio' savybių – vaisiai gali būti smulkesni ar prastesnio skonio.