Acena

Palankiausias metas sodinti acenas yra pavasarį (balandį–gegužę) arba antroje vasaros pusėje bei ankstyvą rudenį. Šiam augalui rekomenduojama parinkti saulėtą vietą, nors jis neblogai jaučiasi ir nedideliame pusšešėlyje. Svarbiausia taisyklė – paruošti vidutinio derlingumo, lengvą ir, svarbiausia, puikiai drenuojamą dirvožemį.

Acenos puikiai tinka šlaitams sutvirtinti, alpinariumams ar plyšių apželdinimui tarp sodo takelio akmenų. Kadangi augalas plečiasi šliaužiančiais stiebais, jis greitai užpildo laisvus plotus, neleisdamas vešėti piktžolėms.

Jei aceną auginate vazonuose ar norite suvaldyti jos plitimą gėlyne, geriausia tai daryti pavasarį. Augalas lengvai pakelia dalijimą, tad pavasario pradžioje galite tiesiog iškasti dalį kero ir perkelti į kitą vietą.

Persodinant svarbu užtikrinti, kad naujoji vieta nebūtų linkusi kaupti drėgmės, nes jauniems ūgliams reikia laiko saugiai įsitvirtinti purioje, laidžioje žemėje.

Įsitvirtinusi acena pasižymi puikiu atsparumu sausrai. Laistyti rekomenduojama tik jaunus, ką tik pasodintus augalus arba ilgai trunkančių vasaros karščių metu. Reikia griežtai vengti vandens užstovėjimo, nes šis augalas kur kas geriau toleruoja drėgmės trūkumą nei jos perteklių.

Šis augalas pasižymi minimaliais poreikiais maistinėms medžiagoms. Paprastai acenų papildomai tręšti nereikia, nes jos puikiai prisitaiko prie skurdesnių dirvų. Perteklinis tręšimas gali būti netgi žalingas, nes paskatins per didelį lapijos augimą dekoratyvumo ir vaisių formavimosi sąskaita.

Genėjimas dažniausiai atliekamas vasaros pabaigoje arba rudenį, pasibaigus dekoratyviam vaisių laikotarpiui. Jei norite, kad augalas nepasidaugintų sėklomis savarankiškai arba tiesiog pageidaujate tvarkingesnės kilimo išvaizdos, dygliuotas galvutes galima nukirpti.

Taip pat verta apkarpyti pernelyg į šonus išsiplėtusius stiebus, jei jie pradeda užgožti lėčiau augančius kaimyninius augalus.

Lengviausias būdas padauginti šį augalą – kerų dalijimas pavasarį arba rudenį. Taip pat acenos sėkmingai dauginasi stiebo atkarpomis (atžalomis), kurios natūraliai įsišaknija liesdamosi su žeme.

Norintieji eksperimentuoti gali bandyti sėti sėklas, tačiau vegetatyviniai būdai yra kur kas greitesni ir efektyvesni norint greitai užpildyti norimą plotą.